Staigios mintys, idėjos

Aukščiausios ribos:

Žemiausios ribos

------------------------

Teisėjas kreipiasi į susirinkusius teismo salėje:

- Tylos! Įspėju, jei dar kas ištars “Teisėją lauk” bus išprašytas į gatvę.

Po kurio laiko balsas iš salės: “Teisėją lauk”.

Teisėjas:

- Kaltinamasis, jūsų tai neliečia.

------------------------

ATNAUJINTA: Mano "Silva Rerum 2" Recenziją skaitykite čia: http://blog.seemas.lt/silva-rerum-2-recenzija

Silva rerum – kas tai per knyga ir kodėl apie ją visi tiek kalba?
Jei labai atvirai – nesu aš nei knygų skaitymo fanė, nei labai daug išmanau apie visas literatūrines vingrybes, nei esu išprotėjusi dėl kažkokių legendinių knygų. Knygas tiesiog skaitau tada, kai to noriu, kai tikrai neturiu jokio kito užsiėmimo (vadinasi kai važiuoju traukiniu, skrendu lėktuvu, galbūt šiaip sėdžiu poliklinikoj ar kažko laukiu...)... arba dar knygas skaitau tada, kai pradėjus tiesiog negali nuo jos atsiplėšti. Negali ir viskas. Nebesvarbu tampa nei 8 valandų būtinas miegas, nei paruošta skaniai vakarienė, nei Vakaro žinios. Rūpi tik Ta vienintelė Knyga.

Štai būtent į šią kategorija ir patenka tikrai deramai legendiniu tapęs Kristinos Sabaliauskaitės romanas „Silva rerum“. Tiesą sakant – išgirdus tokį pavadinimą „Silva rerum“ neretas tik skeptiškai pakilnotų antakius – „kažkokia lotyniška citata... tai greičiausiai bus kokių filosofinių pamąstymų kratinys... kiti pagalvos, kad tai eilinė autoriaus savo kančios išraiška moderniomis frazėmis (na lotyniškai – tai bus neva tai „modernu“ ar „madinga“)... Velnias jį žino, ką čia iš viso reiškia, tačiau reikia sutikti – nemokantiems lotyniškai – toks pavadinimas nesuintriguoja, jei nei nenutuoki frazės prasmės, ir galbūt net atgraso, jei iš tiesų slapta knygynų lentynose daireisi kažko artimo savo sielai – gal kokio uždraustos meilės romano ar naujo detektyvinio „bestsellerio“, tačiau pavadinime tikrai turėtų būti tokie žodžiai kaip „paslaptis“, „praradimas“, „kodas“, „mysterija“, „išpažintis“, na ar kažkas panašaus, bet tikrai jau ne „Silva rerum“.