Silva rerum II knygos apžvalga (recenzija)

Su “Silva rerum II” man buvo panašiai kaip su Kalėdomis… Po pirmojo K. Sabaliauskaitės šedevro, „Silva rerum“ knygos tęsinio laukiau labiau, nei vaikas laukia Kalėdų.
Tokioje situacijoje aš įsivaizduoju, kokia įtampa kausto autorių, kai žmonės jau turi sukurtus lūkesčius, pakeltą kartelę, savo mintyse sudėliotus Norvaišų likimų scenarijus... jie laukia, kada visgi jau bus išleista ta knyga, kuri galės patvirtinti arba paneigti „laimingos pabaigos“ iliuziją. O autorė neakivaizdžiai įpareigojama skaitytojų nenuvilti.

Ir knyga pasirodė. Ir kaip buvo tikėtasi – „Silva rerum II“ pasirodė su triukšmu. Lentynos tiek knygų mugėje, tiek šiaip knygynuose, tiek kūrinio pristatymuose buvo išpirktos, iššluotos ir įsisavintos „čia ir dabar“.

Ir bent jau romano braižas – kaip ir pirmoji knyga – nenuvylė. Autorė įtraukia į antrąją Silvą ir nepaleidžia. Laiko tave prie knygos dieną-naktį, ar tu būtum autobuse, ar virtuvėje prie verdančios sriubos puodo. Knyga tave laiko. Tu vėl matai Norvaišas, vėl jauti jų išgyvenimus, ir vėl spėlioji – „o kaip jis, o kodėl ji..?“.

Tačiau antroji „Silva rerum“ ir jos herojai šį kartą tave išduoda. Jie šalti, jie nebežiūri Tau į veidą, tarp jų ir skaitytojo – praraja. Didelė praraja. Viskas NE TAIP, kaip tu įsivaizdavai, NE TAIP, kaip tu tikėjaisi... personažų likimai vadinamojo „Happy end‘o“ nesulaukė, ir tai, kaip krypsta įvykiai knygoje – tik dar labiau prikausto prie knygos ir atveria akis – pasaulis toks, koks jis yra, bet ne toks, koks tu norėtum, kad jis būtų; herojai pasikeitę, jie elgiasi nebe nuoširdžiai ir nebe etiškai, sukeldami skausmą ir nelaimes. Ir čia skaitytoją ištinka pirmasis šokas.

Emocijos. Šį kartą čia jau nebėra romantiškos meilės, kuri pripildys kūną ir sielą bei viską nugalės... nebeliko naivaus nekaltybės praradimo ar svajonių berymant prabangaus gobeleno krėsle. Šioje Silva rerum į prabangiąja knygą įrašomos sausos ir liūdnos datos. Čia vien mirtis, badas, liūdesys ir praradimai. Čia karas ir neteisybė, maras iki isterijos privedantis nepriteklius, priverčiantys ryti vienas kitą, tiesiog kad gyventum dar papildomai vieną dieną.

„Silva rerum II“ ko gero geriausiai XVIII a. bėdas aprašantis literatūros kūrinys. Taip – turinys kraupus, ir su kiekvienu sakiniu mes privalome džiaugtis, kad gyvename nebe tais laikais. Versdami puslapius turime nustoti skųstis ir pavydėti, ir pagaliau pradėti gerbti savo pro-protėvius, patyrusius šiek daugiau „šalto ir karšto“, nei mes. Tikrai daugiau.

Man patiko vieno skaitytojo (Jauniaus) komentaras, nors ir gana ciniškas – tačiau taiklokas, apie „Silva Rerum II“:
„Pirmoje knygoje buvo ne vienas personažas, už kurį buvo galima "sirgti", ir Uršulė, ir Kazimieras, ir jų tėvai. Ir kas svarbiausia, pirmoje silvoje tie personažai buvo aktyvūs, veiklūs; žmonės, sprendžiantys savo problemas ir siekiantys savo laimės.
Antroje silvoje laikmečio piešinys gerokai skurdesnis. >...< personažai staiga suserga chroniška lietuvių literatūros liga - jiems blogai, jie yra aukos, jie kenčia ir nieko nedaro. Pakvimpa paskenduolėmis, parduotomis vasaromis ir sodybų tuštėjimo metais.“
(citata iš http://www.laikas.lt/lt/info/komentarai/3579/recenzija-silva-rerum-ii-po-keturiasdesimties-metu/)

Visai taikliai atspindėtas skirtumas tarp I ir II-ojo tomų. Tačiau tai nieko nereiškia. Knyga nuo to tik geresnė, nes epocha pati kalba už save. Be pigu rašyti tik apie laimingai pasibaigusį meilės romaną ir amžiną gyvenimą prabangioje pilyje ant ežero kranto.

Bet kokiu atveju viena ir kita Norvaišų kartos pasikeitė, bet pirmtakų Norvaišų vertybės tarsi užprogramuotos keliauja laiku. Autorė fantastiškai gudri. Numarindama vieną kartą – ji jau priverčia skaitytoją įsivaizduoti kitos kartos likimą. Ir ką gali žinot, galbūt sulauksime dar vieno tęsinio. Jis gi gali būti kaip atskira knyga. Svarbu, kad būtų sąsaja ir išliktų tas pats, nuostabiai dailus ir beprotiškai tave įtraukiantis Kristinos Sabaliauskaitės braižas. Ir lauksime trečios knygos, kaip vaikai kad vėl laukia kitų Kalėdų tik joms pasibaigus...

Pirmosios knygos "Silva Rerum" Recenziją skaitykite čia: http://blog.seemas.lt/silva-rerum-knyga

Šią knygą įsigijau manoknyga.lt internetiniame knygyne(http://www.manoknyga.lt). Tik dabar jos nėra, ir reikia užsiregistruoti ir įrašyti savo el pašto adresą, kad atsiųstų pranešimą kai tik ji atsiras lentynose.